Veiksmas vyksta Kanados centriniame banke. Įeina sena sena bobulytė, paskui save tempdama didelį lagaminą.

- Kuo galėtume padėti? - prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nužvelgę lagaminą.
- Man reikia pas banko prezidentą, - atsako senoji.
Kliento noras - įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko aukčiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos ir lagamino prispaustącbobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, - porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi - bobulė sena, gal banko tvarkos nežino ar tiesiog nepasitiki - reikia pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? - klausia prezidentas.
- 164 tūkstančius dolerių, - atsako senoji.
- O!..
- Taip, 164 tūkstančius grynais, - bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? - stebisi prezidentas ir jį jau smalsumas kutena. - Iš kur jūs turite tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, lažybose visi pinigai išlošti, - šypsosi bobulė.
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! - nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va, žiūrėkit, galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? - stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui, lažinamės iš 25 tūkstančių dolerių, kad jūsų kiaušiniai paplokšti, - siūlo bobulė.
- Kaip paplokšti, - juokiasi prezidentas, - čia nesąmonė, taip negali būti.
- Lažinamės? - neatlyžta bobulė, - iš 25 tūkstančių dolerių.
- Na, gerai, - juokiasi prezidentas, - man 25 tūkstančiai dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau, kokie mano kiaušiniai.
- Gerai, - sako bobulė, - tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 valandą šias lažybas oficialiai apiforminti?
- Kodėl gi ne? - patenkintas prezidentas, - palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia gali būti, kad taip lengvai 25 tūkstančius dolerių užsidirbs? Nusimauna kelnes, atsistoja priešais veidrodį. Ir taip ziūri, ir anaip. Na, kiaušiniai kaip kiaušiniai, nei paplokšti, nei ką.
Rytas. 10 valanda. Į Kanados centrinio banko prezidento kabinetą įeina bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaploksčius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo metu bobulytės advokatas aukštielninkas virsta ant grindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? - visi puola gaivinti advokatą.
- Aš, - atsipeikėjęs pralemena advokatas, - su ta bobule lažinausi iš 100 tūkstančių dolerių, kad ji Kanados centrinio banko prezidentui už kiaušinių palaikys!