Žemaitijoje kai kuriose vietose buvo paprotys pasitinkant Naujuosius metus uždegti šiaudų kūlį. Matyt, tai siejasi su senųjų metų nelaimių, blogio sudeginimu bei tikėjimu atgimstančia Saule ir siekimu jai pagelbėti.

XX a. Aukštaitijoje būdavo vaidinama senųjų metų išleistuvės ir naujųjų sutiktuvės. Senuosius metus vaizduodavo iškaršęs senis, ilga linine barzda. Senus kailinius susijuosęs pančiu, besiramsčiuojantis kumpa lazda. Prisistatydavo prie jo vikrus jaunuolis su dovanų maišu. Susiginčiję jie susigrumdavo. “Naujieji metai” parisdavo “Senuosius” žemėn arba visai išvydavo. “Nugalėtojas” pasakodavo, ką atnešęs žmonėms dovanų šiais metais. Rytą “Naujieji metai” iškilmingai pereidavo visą kaimą. Tai nelabai senas paprotys.

Naujieji metai – tai nesena šventė, skirta daugiau pasilinksminimams, o ne sakraliniams dalykams.