Iš kalendoriaus istorijos

Dabartinio kalendoriaus pagrindą sudaro Saulės metų trukmė. tai 365 dienos, suskirstytos į 12 mėnesių, o mėnesiai skirstyti į 4 savaites po 7 dienas. Kas penki metai prisideda 1 diena.

Dabartinis kalendorius sudarytas egiptiečių astronomo ir fiziko Sozingeno Romos imperatoriaus Juliaus Cezario pavedimu, yra įsigaliojęs nuo 46metų sausio 1d. Prieš Kristaus gimimą. Iš pradžių metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Metų pradžia buvo laikomas Kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui, ką ir liudija šio mėnesio pavadinimas.
Naujųjų metų pradžia sausio 1 dieną katalikų religija išpažįstančioje Europoje įsigalios tik nuo 1691 m. Kai tuo klausimu buvo išleista popiežiaus Inocento XII bulė. Naujo stiliaus kalendorius Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje buvo įvestas 1586 m.
1582 m., siekiant sureguliuoti tam tikrą atsilikimą tarp skaičiuojamojo ir astronominio laiko, popiežiaus Grigaliaus XIII paliepimu buvo padaryta Cezario reforma. Nuo tada pagal laiko skaičiavimą Cezario kalendorius imtas vadinti „senojo stiliaus‘, o Grigaliaus „naujojo stiliaus“. 1700 m. „senasis“ nuo „naujojo“ kalendoriaus buvo atsilikęs 10 dienų , 1800 m. – 11 dienų, 1900 m. – 12dienų, mūsų laikais - jau 13 dienų.
12 – 13 dienų skirtumas tarp abiejų minėtų kalendoriaus sistemų (redakcijų) yra palikęs pėdsakų ir mūsų kalendoriniuose papročiuose. Dabar nekelia abejonių, kad pvz.: Jurginės yra balandžio 23d. Ir, kad jos yra pirmoji gyvulių išvarymo ganyti dieną. Bet „senojo“ kalendoriaus Jurginės buvo švenčiamos pora savaičių vėliau, tuomet ir žolės ganyklose buvo žymiai daugiau. Vadinasi kai kurios liaudies kalendoriaus praktikos, tikėjimai darbų pradžias atraminiai taškai labiau paaiškės prisiminus, kad mūsų seneliai ir proseneliai gyveno „senojo kalendoriaus laiku.