Trečiosios Velykų dienos „ledų" (Rytų Lietuvoje ketvirtoji) jau nebešvenčia. Visoje Lietuvoje tikėta, kad šią dieną negalima dirbti lauko darbų, t. y. arti ir akėti, nes, jeigu dirbsi, vasarą išmuš kruša javus.

Jeigu kaimynas pamatydavo kaimyną ariant, nueidavo perspėti, kad „per tave vieną mes visi turėsime nukentėti, juk negalima šiandie judinti žemės, pavasarį ledai javus iškapos" (Laukuva). Tverečėnai ketvirtąją dieną eidavo į laukus prie kryžių melstis, o jeigu ką pamatydavo dirbantį, išbardavo: „Už tave ir mūsų laukus (ledai) išmuš, ir vilkai kumeliukus padusins".
Pirmasis sekmadienis po Velykų - Velykų švenčių užbaiga. Paprastai jis vadinamas Atvelykiu, o Žemaitijoje dar Velykėlėmis, Velykikėmis, Mažosiomis Velykėlėm,s, Vidurio ir Šiaurės Rytų Lietuvoje Vaikų Velykomis, Puvočiuose „pravadna nedėlia
Iki Atvelykio išlaikydavo keletą velykinių margučių arba nauja, virdavo vaikams neretai visus per savaitę sudėtus kiaušinius. Kartais juos dažydavo tais pačiais dažais, kurie buvo likę nuo Velykų arba ir visai nedažydavo. Per Atvelyki dažniausiai pabaigdavo Velykų valgius arba vėl ruošdavo tokius pat kaip ir per Velykas, tik šventinti nebenešdavo. Žemaičiai per Atvelykį kepdavo kiaušinienę. Šią dieną kiaušinius dauždavo tik vaikai ta, jų Velykos Ir sūpuoklėse supdavosi tik vaikai. O skuodiečiai, kaip ir antrąją Velykų dieną, anksti keldavosi ir stengdavos, suspėti neatsikėlusius nuplakti ar bent patys likti nenuplakti. Už nuplakimą gaudavo margutį Jei Atvelykis sutampa su Jurginėmis, tuomet neša į bažnyčią šventinti kiaušinius. Ir kambarius pašlaksto šventintu vandeniu, jeigu to nepadarė per Velykas.
Su Atvelykiu baigdavosi šventinio svečiavimas, laikas jeigu per Velykas atsilankydavo giminė ar pažįstamas, tuomet seimininkas užkviesdavo atvažiuoti per Atvelyki Krikšto motina turėdavo iki Atvelykio suspėti aplankyti savo krikštavaikius.
Per Atvelykį krikštydavo vaikus, o po Atvelykio ir piršliai |pradėdavo važiuoti, nors vestuvių pasitaikydavo ir per Atvelyki, Moterys šį sekmadienį susieidavo pasišnekėti įvairiausiais reikalais, tardavosi dėl audinių, jų raštų, skolindavosi įvairius reikmenis.
Atvelykis paskutinė poilsio diena prieš ilgus ir sunkius laukų darbus.