Tu – žiemos gražuolės šydas,
Tu – balta puri pūga...
Stabteli tave išvydę :
Tu juk – Nuotaka balta.

Baltą rožių puokštę meski
Pabroliams ir pamergėms –
Tu jau savo laimę rasi –
Negailėki jos kitiems.
Ant rožinio padangės skliauto
Baltieji Nuotakos žirgai.
Iš atminimų liko skiautės –
Visus ir viską palikai.

Balti miražai Tavo sielai,
Baltų lelijų Tau žiedai
Už tai, kad išėjai ne dienai -
Jaunystę amžiams palikai.