Kai priesaikos žodžius kuždėjo jusų lupos,
Mes meldėme karštai jums laimės didelės:
Po rūpesčių našta neklupti, nesugniužti,
Pasaulio vieškeliuos dulkėtuos nepaklyst.

Maldavome likimo maloningo
Taikos, ramybės, santarvės tyros,
Kad jūsų meilė dar skaisčiau žydėtų,
Kai smilkinius šarma pasidabruos...