Bičas primą kartą eina į teatrą. Na atėjo kaip į futbolą, su alum ir džiovinta žuvim. Pradėjo gesti šviesos, prasideda veiksmas, bičiukas pradėjo blaškytis kur čia alaus butelį atidaryt. Čia kaimynas jį baksnoja:
- Tu ką, pirmą syk teatre?
- Nu tipo jo, o ką?
- Taigi po kėde yra labai patogus kabliukas, suo juom tą butelį patogiai atidarysi.
Bičas žiūri po kėde - akurat, kabliukas įsuktas. Na atidaro jis tą alaus butelį ir pradėjo valyti žuvį. Nuvalė, rankoje pilna žvynų ir pelekų, pradėjo vėl blaškytis kur čia juos išmest. Kitas kaimynas baksnoja:
- Tu ką, pirmą syk teatre?
- Taip blyn! Pirmą! Ir ką?
- Tai o kam tada programėlę turi? Suvyniok viską į ją ir bus tvarkoj!
Na bičiukas suvyniojo viską į programą, sėdi patenkintas, geria alų, užkanda žuvimi, žiūri veiksmą. Po kažkurio tai laiko alus pasibaigė priėjo iki galo ir bičas užsimanė pasosiot. Na stojasi bando išeiti pro eiles. Vėl jį kažkoks kaimynas baksnoja:
- Blyn vaikine, toks jausmas, kad tu pirmą kartą teatre!
- Užknisot jau mane! Taip! Aš pirmą kartą teatre!
- Nu taigi tu balkone!
- Na ir kas?
- Taigi prieik prie krašto ir pavaryk žemyn! Viesvien tamsu ir nifiga niekas nematys!
Pagalvojo bičas, "ale tikrai, nieks gi nepamatys". Na priėjo jis prie krašto ir pavarė čiurkšlę žemyn. Praėjo 5 sek., nedaugiau. Apačioj klyksmas:
- Blyn!!! Kas ten pirmą syk teatre!!! Į šonus vedžiok, idiote!!!!!