Svetainėje:
Sveikinimai - 1743
Tostai - 247
SMS tekstai - 724
Atvirutės - 1366
Mintys - 930
Patarlės - 312
Užuojautos - 83
Videosveikinimai - 72
Anekdotai - 5064

Išsiųsta
Šiandien - 0
Vakar - 27
Per 7 d. - 174
Per mėn. - 543
Viso - 30202

Reklama

Tostai.lt rekomenduoja

Naujienos

Šventės

Kalendorinės

Kalendorinės Paprotys, apeiga Kalendoriaus istorija Kilnojamos Solsticijos ir lygiadieniai

Kasmet ir tuo pačiu metu (ar artimu) pasikartojančios šventės sudaro vadinamąją kalendorinių švenčių grupę. Be jų dar yra darbo, šeimos šventės (pvz.: įvairių darbų pradėtuvės, vestuvės, laidotuvės, krikštynos, vardinės, gimtadieniai ir pan.).

Šį kartą detaliau panagrinėsime tik kalendorinių švenčių papročius ir apeigas. Juk ir jų didžiulė įvairovė - tai ištisa virtinė vienaip ar kitaip pažymimų pilietinio ir bažnytinio kalendoriaus dienų. Tai per ilgus amžius susikaupęs dvasinis tautos turtas, kuriame slypi įvairių tautos istorijos tarpsnių mąstysena, buities samprata, siekimai ir viltys, etinės ir estetinės pažiūros.

Lietuvių tauta praeityje – didžiąja dalimi žemdirbių tauta, vertusis dviem pagrindiniais verslais – žemdirbyste ir gyvulininkyste, todėl ir lietuvių dvasinėje kultūroje jau yra palikę ryškiausią pėdsaką. Visais metų laikais žemdirbio mintys sukosi apie žemę, kuri jį maitino ir rengė, apie javų derlių, gyvulių sveikatą, prieauglį, apie darbų sėkmę – vadinasi, apie viską tai, kas lėmė šeimos gerovę. Ne paskutinė vietą užėmė ir rūpestis šeima, vaikais, jų sveikata. Tik sveika, darbšti, vieninga šeima pajėgi grumtis su įvairiomis negandomis.

Kadangi liaudies kalendorius yra tiesiogiai susijęs su žemdirbio gamybinę veikla, tai ir kalendorinių švenčių papročiai dažniausiai siejami su keturiais metų laikais: žiema; pavasariu; vasara; rudeniu.

Paskutinės paieškos