Nukniso zuikis trilitrinį ruginės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo, atidarė... pauostė... ir nugriuvo.
Pro šalį bėgo lapė:
- O! Ir užkanda ir dar išgert, tik gurgšt ruginės ir guli paslika prie zuikio.
Štai bėga vilkas:
- O! Ir išgert ir užkandos ir dar mergų! Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno... tik bats... ir guli.
Tuo tarpu pro šalį eina meška.
- O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai sprandą senai nusukt žadėjau, bet pirma reik išgert. Užsivertė meška trilitrinį ir pusę jo ruginės išgėrė.
Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo.
Zuikis pirmas prigulęs - pirmas ir atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
- Aš atsimenu kai vilka nujungiau... atsimenu kaip lapę pakirkinau, bet kaip meska kėliau į medį nors užmušk - nepamenu!