Ankstyvas rytas. Sėdi žmogelis prie upės ir žvejoja, tik girdi kažkur tolumoje
balsas: "Eik po velnių". Galvoja kas čia iš pat ryto ramybės neduoda. Po kiek
laiko vėl: "Eik po velnių". Tik dabar jau arčiau. Nu galvoja išvis ramybės nėra.
Tik staiga visai šalia: "Eik po velniu". Žiūri plaukia čiuvakas su gumine valtim
prieš srovę ir šaukštais irkluoja.
Žvejys: "Kvaily, tai tu šakutes pasiimk".
Čiuvakas: "Eik po velnių".