Eina Vytauto prospekto šaligatviu vienoje pusėje Lansbergis, o kitoje bobulka.
Bobulka pažiūrėjo į Lansbergį ir iškelė vieną kumštį į viršų. Lansbergis irgi
kumščiu pamojo. O bobulka nepėsčia buvo - ir antrą kumštį iškėlė. Lansbergis,
kaip labai inteligentiškas tautietis tik pasukiojo pirštu prie smilkinio ir
nuėjo.
Grįžta Lansbergis namo ir pasakoja Gražinai - Žinai, sako, susitinku bobulka, o
ta man rodo - į snukį gausi. Aš jai - pati gausi. Jinai - tu manęs nežinai, aš
du kartus daugiau duosiu. Nu ką, galvoju, pasimaišė bobulytei, ir nuėjau.
Grįžta bobulka namo ir pasakoja: žinot, susitikau Lansbergį, rodau - laikai
valdžią. Tas man - laikau. Aš jam - laikyk stipriau. O jis - Tai kad proto
neužtenka...