Brandžiam kely, sunokę vaisiai svyra
Ištiesus ranką, juos pasiekt gali,
O visos skriaudos ima ir išbyra,
Bešokant laiko šokį pakely.
Bet šokis šitas dar tik įpusėjo,
Dar muzikos garsai tokie šilti,
O širdyje apsigyvenę vėjai
Keliauti kviečia dar toli, toli ...
Tešėlsta kuo ilgiau išdykę metai,
Tesiaučia audros gatvėj ir širdy,
Tegul visi gyvenimo verpetai
Ilgai išlaiko savo sūkury.