Už išradingumą
Gražiai apsirengęs ponas, už rankutės vesdamas mažylį berniuką, užeina į brangiausią Vilniaus miesto kirpyklą. Kirpėjai maloniai kviečia orų klientą ir jo berniuką kirptis. Garbus ponas prašo pirmiausia apkirpti jį, nes jis labai skubąs į svarbų pasitarimą, o po to tik berniuką.
- Gerai, - sutinka kirpėjas.
Netrukus garbus ponas gražiai nukerpamas, sušukuojamas. Pasakęs, kad tuoj pat grįšiąs, ponas pasodina į krėslą berniuką ir pats išskuba. Berniuko plaukai taip pat nukerpami, sušukuojami, ir kirpėjas ima laukti garbaus pono. Tačiau praeina valanda, dvi, o to pono kaip nėra, taip
nėra.
- Nesijaudink, vyruti, - ramina berniuką kirpėjas. -Tavo tėtė tuoj grįš.
- Jis visai ne mano tėtė, - atšauna berniukas. - Aš jo visiškai nepažįstu. Jis gatvėje priėjo prie manęs ir pasiūlė man nusikirpti brangioje kirpykloje... Aš ir sutikau...
Tad pakelkime taurę už žmonių išradingumą ir talentingą sugebėjimą pabūti tėvais bent minutei!