Pernai buvo tiek daug sniego... Tiek daug, kad galėjau bristi per begalybę boluojančių krištolinių lankų į ten, kur tu manęs net nelaukei.
Pernai buvo taip šalta... Taip šalta, kad sugrubusiais pirštais liečiau tavo šiltą kvėpavimą tuomet, kada tau rodės, jog tu net nekvėpuoji.
Pernai taip ilgai negrįžo paukščiai... Taip ilgai, kad aš užmiršau pavasario egzistavimą, kuriame mes turėjome susitikti.
Pernai buvo tiek meiles, tiek meiles, kad per didelis buvo mūsų išgąstis.
Pernai buvo tiek daug sniego... tiek daug, kad šiems metams jo nebeliko....